Rett‘o sindromas diagnozuojamas stebint klinikinius požymius ir daugeliu atveju patvirtinamas atliekant genetinius tyrimus (MECP2 geno mutacija). Klinikiniai požymiai skirstomi į pagrindinius, kurie pasireiškia visais Rett‘o sindromo atvejais, ir papildomus, kurie yra būdingi daugeliui šį sutrikimą turinčių, bet gali pasireikšti ne visi kartu ir ne visiems sutrikimą turintiems asmenims. Papildomi požymiai ženkliai varijuoja savo stiprumu bei gali pasireikšti vėliau nei kiti simptomai. Vaikas, turintis papildomus požymius, bet neturintis nei vieno pagrindinių požymių – tikrai neturi Rett‘o sindromo.

Privalomi diagnostiniai klinikiniai Rett‘o sindromo požymiai:

• Dalinis arba visiškas tikslinių rankų judesių praradimas;
• Dalinis arba visiškas įgytų kalbinių gebėjimų praradimas;
• Pasikartojantys rankų judesiai (plojimas, rankų sukiojimas, plekšnojimas ar kt.);
• Eisenos sutrikimai (vaikščiojimas pirštų galais, nestabili, netvirta eisena kojas statant plačiai į šonus ir kt.).

Papildomi požymiai:

• Skoliozė (stuburo iškrypimai);
• Dantų griežimas;
• Miego sutrikimai;
• Santykinai mažos ir šaltos rankos bei kojos;
• Raumenų tonuso sutrikimai (su amžiumi kylantis raumenų tonusas ir spastiškumas, raumenys tampa vis labiau įsitempę, gali atsirasti sąnarių deformacijos ar raumenų silpima);
• Neadekvatus juokas ar rėkimas;
• Intensyvus bendravimas akimis;
• Sumažėjęs jautrumas skausmui;
• Kvėpavimo sutrikimai;
• EEG pakitimai;
• Epilepsija (daugiau nei 50% Rett‘o sindromo atvejų yra fiksuojami epilepsijos epizodai vienu ar kitu gyvenimo etapu).

Variacijos

Kaip ir dauguma raidos sutrikimų, Rett‘o sindromas (RS) nėra vienodas visais atvejais. Raidos sutrikimo stiprumas dalinai priklauso nuo pakitusio geno mutacijos, tačiau net ir žinant tikslią geno mutaciją, negalima detaliai nuspėti, kokio lygio raidos sutrikimai pasireikš konkrečiam individui. Dalies mergaičių sutrikimas tampa akivaizdus pirmųjų metų gale/antrųjų pradžioje (sunkesnės formos), kitų mergaičių sutrikimas gali išryškėti vėliau ir būti švelnesnės formos su mažesniu raidos regresu. Toliau aprašomos klasikinio Rett‘o sindromo variacijos, kurios gali turėti lengvesnę ar sunkesnę sutrikimo formą.

Ankstyvos epilepsijos (early epileptic variant) – tai sunki sutrikimo forma, kuri pasižymi itin trumpu normalios ankstyvos raidos etapu, labai silpnu raumenų tonusu nuo kūdikystės, stipriai atsiliekančia raida jau pirmųjų metų gale ir dar kūdikystėje prasidedančiais epileptiniais traukuliais bei epilepsijos sukelta encefalopatija. Be to, nemenkos dalies šių mergaičių genuose rasti pakitimai ir kitame X chromosomos gene – CDKL5, susijusiame su MECP2 geno funkcionavimu. Labai sunkiais atvejais normalios kūdikystės raidos gali apskritai nebūti, galvos apimtis gali būti mažesnė nuo pat gimimo, traukuliai nepastovūs. Tokia variacija vadinama įgimtu Rett‘o sindromu  (congenital RS) ir dažnai turi pažeidimus FOXG1 gene. Ankstyvos epilepsijos ir įgimto Rett‘o sindromo variantai retai kada turi pažeidimus pačiame MECP2 gene. Šios sutrikimo formos yra sunkiai diagnozuojamos dėl Rett‘o sindromui netipinės ankstyvos raidos (tiksliau – jos nebuvimo).

Forme fruste (FF) – paprastai pasireiškiantis lengvesne sutrikimo forma, klinikiniai požymiai pastebimi tik 2-3 metų amžiaus. Esant šiai formai ne visuomet lengva susieti atsirandantį regresą su Rett‘o sindromu, tačiau metams bėgant sindromo požymiai tampa vis aiškesni. Esant FF RS galvos apimties mažėjimas būna nežymus, mergaitės išsiskiria geresniu rankų funkcionalumu ir mažiau išreikštais stereotipiniais rankų judesiais.

Išlaikytos kalbos variacija (preserved speach variant (PSV)) – regresas prasideda apie trečiuosius gyvenimo metus, kai mergaitės kalba jau yra nemažai išsivysčiusi. Šios mergaitės, kaip ir klasikinio RS atveju, praranda (bent dalinai) rankų funkcinius gebėjimus ir gali taip pat turėti epileptinius traukulius, bet paprastai išlieka mobilios (geba vaikščioti) ir bent dalinai išlaiko kalbinius gebėjimus. Daugumai šių mergaičių visi RS požymiai pasireiškia švelniau ir dažnai ši sutrikimo forma gali būti painiojama su autizmu.

Labai retai galima aptikti ir itin lengvą RS formą, kuomet moterims simptomai beveik nepasireiškia, ar pasireiškia lengvais mokymosi sutrikimais. Taip pat žinoma ir RS variacija, panaši į Angelman sindromą, kuri taip pat dažnai painiojama su autizmu dėl ženkliai mažesnio socialinio aktyvumo nei įprastu RS atveju.

Nors RS laikomas tik mergaitėms būdingu sindromu, tačiau itin retais atvejais gali pasireikšti ir berniukui, tačiau jiems niekada nepasireiškia visas klinikinis sutrikimo „paketas“. Berniukui, gimusiam su MECP2 geno nedideliu pažeidimu gali pasireikšti gana sunkūs RS požymiai, kadangi genas yra X chromosomoje. Mergaitėms, kurios visuomet turi dvi X chromosomas, nedidelius geno pažeidimus gali dalinai kompensuoti antroji X chromosoma, tuo tarpu berniukams, net ir nedideli pakitimai gali lemti stipriai išreikštus simptomus. Esant stipriems pakitimams berniukai paprastai tiesiog neišgyvena, nebent turi kitą sutrikimą – dvigubą X chromosomą (XXY).

Diferencinė diagnostika

Dėl visų šių variacijų ir apskritai sutrikimo sunkumo ir požymių įvairovės, RS diagnostika tampa gana kebli. Dažnai mergaitėms priskiriami kiti sutrikimai – cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, autizmas ir pan. Toliau pateikiami diferencinės diagnostikos kriterijai, padėsiantys atskirti Rett‘o sindromą nuo vaikystės autizmo bei cerebrinio paralyžiaus.

Rett‘o sindromas:

• Normali raida iki 6-18 mėnesių
• Progresuojantis gebėjimų netekimas, ypatingai paveikiantis kalbą ir rankų judesius
• Stiprus protinis atsilikimas visose kognityvinėse srityse vertinant tradiciniais intelekto testais
• Įgyta mikrocefalija, augimo atsilikimas, prastai priaugamas svoris
• Stereotipiniai rankų judesiai (plojimas, sukiojimas, „plovimas“) būdingi visais RS atvejais, dantų griežimas ir kvėpavimo sulaikymas taip pat dažni
• Suprastėjusi ataksiška eisena, kuriai būdingas ėjimas tiesiais keliais, plačiai išskėstomis kojomis arba visiškas gebėjimo eiti praradimas
• Dauguma atvejų kalbos visiškas nebuvimas
• Geras akių kontaktas (gali suprastėti staigaus regreso stadijoje)
• Labai prastai funkcinis rankų valdymas
• 75-80% atvejų pasireiškianti epilepsija (dažniausiai prasideda tarp 1-3 metų)
• Elgesio terapijos mažai efektyvios probleminio elgesio (stereotipinių judesių) valdymui, nors bendrai būklei ir gebėjimų lavinimui duoda neblogų rezultatų
• Pasireiškia beveik išskirtinai tik mergaitėms

Vaikystės autizmas:

• Prasideda paprastai iki 30 mėnesių amžiaus, nors tam tikrus bruožus galima stebėti nuo kūdikystės
• Paprastai raida vystosi lėčiau nei turėtų nuo pat pradžių (nėra stebimo tokio raidos regreso kaip RS atveju)
• Pažintinių gebėjimų lygis labai varijuoja (nuo gilaus PA iki itin aukšto intelekto), pažintinių gebėjimų sritys dažniausiai paveiktos nevienodai (pvz. gali būti labai geri vaizdiniai, atminties gebėjimai ir labai prasti kalbiniai gebėjimai)
• Fizinė raida įprastai normali
• Stereotipiniai judesiai ženkliai įvairesni (nuo įvairių savistimuliacijų iki manipuliacijų objektais)
• Stambios motorikos gebėjimai yra geri ar net labai geri
• Kalba dažniausiai savita, prastesnė nei įprasta tokio amžiaus vaikams (su retais atvejais kuomet kalba itin stipriai išvystyta), kartais kalbos visai nėra
• Dažniausiai akių kontakto nėra arba jis minimalus
• Neįprastas daiktų ar žaislų naudojimas
• Epilepsija būdinga iki 25% atvejų, tačiau pasireiškia vėliau (dažniau paauglystėje) ir ne taip stipriai
• Elgesio terapijos veikia itin gerai tiek probleminį elgesį, tiek gebėjimų ugdymą
• Sutrikimas dažniau pasireiškia berniukams, nei mergaitėms (3:1)

Cerebrinis paralyžius:

• Įgimtas, nebent atsiranda dėl kūdikystėje patirto insulto ar traumos
• Atsiliekantis kertinių raidos etapų ir įgūdžių pasiekimas, fizinė negalia trukdo vystytis motorikai
• Varijuojantis IQ lygis – nuo žemo iki aukšto
• Fizinė raida vystosi priklausomai nuo pažeidimų ir kitų komplikacijų lygio
• Stereotipiniai judesiai nėra išskirtinis šio sutrikimo bruožas
• Stambiosios motorikos raida yra atsiliekantis arba nenormali, vaiko mobilumas priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir lygio (kurios kūno vietos ir kiek yra paveiktos)
• Kalbos suvokimas dažniausiai geresnis nei kalbos raiška, kuri dažnai priklauso nuo sutrikimo sunkumo
• Akių kontaktas normalus
• Gebėjimas manipuliuoti objektais priklauso nuo sutrikimo lygio
• Epileptiniai traukuliai pasireiškia 86-12% atvejų, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio
• Elgesio terapijos gali būti veiksmingos specifinių situacijų sprendimui
• Sutrikimas pasireiškia šiek tiek dažniau berniukams, negu mergaitėms

Parengta pagal M. Lotan, J. Merrick „Rett Syndrome: Therapeutic Interventions“, Nova Science Publishers, 2011.